Iš beužmiegančio dangaus tyliai leidžiasi snaigės. Atrodo, nėra nei debesėlio, bet saulei leidžiantis dangaus pakraščiai nusidažo rausva spalva. Netrukus pasirodys mažos žvaigždelės ir nušvies kelią grįžtantiems paukščiams. Deja, jie grįš į šaltį, nes pavasaris vėluoja. Kaip ir kasmet jis per vėlai užsimeta savo gėlėtą apsiaustą ir eina tartis su kailiais apsisiautusia žiema. O tu sėdi virtuvėje. Tavęs nedomina amžinas metų laikų konfliktas. Užsisvajojusi žiūri į rausvus debesis už nuogų medžių viršūnių. Tyla spengia ausyse. Tavo kojos užkeltos ant minkšto carinių laikų suoliuko, viena ranka atremta į stalą, kitoje šaukštelis. Negrabiai suimi kivio puselę ir šaukšteliu bandai iškabliuoti minkštimą. Tą rūgštelę, kuri palaiko tavo gyvybę. Vaisiu neprinokęs - nepasiduoda. Atpleši savo rudas akis nuo dangaus ir dantimis išpleši minkštimą iš žievelės. Už lango temsta. Žinai, kad šiandien niekas nepareis namo. Nuo tos dienos, kai perskaitei mažą raštelį ant lovos, tu vis dar lauki jo grįžtant pro duris. Deja. Jis nebepareis. O tu jau neturi jėgų verkti. Kasdien vis keiti kaukes, apsimeti, kad viskas gerai, kad nieko neįvyko. Ir tik tada, kai grįžti į saugų butą, apstatytą sovietinius laikus menančiais baldais, kai išsispiri iš nepatogių aukštakulnių, kaip gyvatė išsirangai iš suknelės ir apsirengi milteliais kvepiančius treningus, kai persipjauni nesunokusį kivį ir žvelgi į raustantį dangų, tik tada leidi sau nusiimti kaukę sienoms, mačiusioms jau ne vieną kartą, - tik joms leidi matyti mažus lašelius, srūvančius skruostais. Ir tik jos mato, kaip tu susirauki kiekvieną kartą atsikandusi rūgštaus vaisiaus. Kaip užtraukusi užuolaidas slepiesi nuo žvaigždžių ir šildaisi lovoje, laikydama arbatos puodelį. Girdi, kaip tiksi laikrodis. Jis vienintelis pripildo tavo butą garsų. Metalinė gegutė kas valandą garsiai sukukuoja ir tu kas kartą krūpteli. Nes ratas sukasi iš naujo. Tu vėl atsikelsi, išeisi, grįši, vėl išeisi. Laikrodis tiksės, paukščiai parskris namo, dangaus akys skleis sapnus, tu valgysi rūgštų vaisių ir lauksi. Lauksi tos dienos, kad bent sapne išgirstum smuiko muziką ir pradėtum gyti. Ir gal vieną dieną tu sulauksi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą